(Scanpix nuotr.)

Dykumos režimu: Katare lengvaatlečiams teks rungtyniauti ir vėlyvą naktį

Dykumos režimu: Katare lengvaatlečiams teks rungtyniauti ir vėlyvą naktį

Neįprastu sezono metu ir neįprastu paros laiku Kataro sostinėje Dohoje vyks 17-asis pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Po traumų sugrįžtantiems lietuviams užduočių tai nepalengvins.

Kai prieš devynerius metus Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) leido Katarui surengti 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą, kilo visuotinė pasipiktinimo banga – šioje šalyje tuo metu nebuvo jokios tokio lygio turnyrui reikiamos infrastruktūros, valstybė kaltinta žmogaus teisių pažeidimais, ką ir kalbėti apie tai, kad birželį – tą mėnesį, kai paprastai organizuojamas pasaulio čempionatas, – ten svilina kone pusšimčio laipsnių karštis.

Visgi po ketverių metų Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) priimtas panašus sprendimas plačiosios visuomenės liko beveik nepastebėtas. Tik visai neseniai ėmė plisti gandai, jog tuomečio IAAF prezidento Lamine’o Diacko sūnaus sąskaita 2011 m. papilnėjo 3,5 mln. JAV dolerių, o šiemet į teisiamųjų suolą už korupciją jau pasodintas ir pats buvęs IAAF vadovas, ir vienas turtingiausių Kataro žmonių – Paryžiaus „Saint-Germain“ futbolo klubo savininkas Nasseras Al Khelaifi.

Karštos naktys Dohoje

Nepaisant visų užkulisinių dalykų, čempionatas bus Katare. Rugsėjo 28–spalio 6 d. vyksiančiose varžybose sportininkų laukia nekasdieniai išbandymai: vidutinė dienos temperatūra Dohoje tuo metu siekia 36–39 laipsnius karščio, tad čempionato organizatoriams teko griebtis netradicinės taktikos – didelė dalis rungčių suplanuota vakare ar net naktį.

Labiausiai nuvėlintos daugiausia fizinių jėgų pareikalaujančios rungtys, tokios kaip maratonas ar sportinis ėjimas. Maratonininkai prie starto linijos stos 23.59 val. vietos laiku, o ėjikai 50 km distanciją pradės 23.30 val. Tai reiškia, jog finišą šių rungčių atstovai pasieks paryčiais – 3–4 val.

Itin vėlai savo rungtis baigs ir daugiakovės atstovai – moterys paskutinę, septintąją, savo rungtį – 800 m bėgimą – pradės 5 minutės po vidurnakčio, o vyrai dešimtkovininkai į 1500 m bėgimo startą stos 00.15 val. vietos laiku.

„Sunku įsivaizduoti, kas vyks Dohoje. Vidurnakčio startas bus keistas visiems, o tai gali suteikti galimybę dėl pergalės varžytis ne tik mažai favoritų grupelei, bet ir kitiems dalyviams“, – svarstė viena didžiausių Lietuvos vilčių Dohoje ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė.

Vis dėlto turbūt ne karštis ir ne vėlyvi startai čempionato dalyviams taps didžiausiu iššūkiu. Buvusi šuolininkė į tolį, o dabar Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva pabrėžė, kad svarbiu veiksniu taps ir labai neįprastas varžybų metas. „Čempionatas vyks tokiu rudens metu, kai sezonas jau turėtų būti pasibaigęs, o tai – didžiulis iššūkis sportininkams.

Karštis jiems dar nebus toks baisus, bet čempionato laikas bus nauja patirtis, ir sunku nuspėti, ar jie sugebės tuo laikotarpiu būti geriausios formos. Tai bus lyg eksperimentas“, – sakė Barselonos olimpinių žaidynių dalyvė, kuriai pačiai nėra tekę dalyvauti aukščiausio rango varžybose tokiu vėlyvu metų laiku – pasaulio ar žemyno pirmenybės, kaip ir olimpinės žaidynės, visuomet buvo rengiamos liepą ar rugpjūtį, o ne rudens viduryje.

Masalas rėmėjams

Pasaulio čempionatas Katare išsiskirs ne tik tuo, kad tai bus pirmas atvejis, kai jį organizuos Artimųjų Rytų valstybė. Dohoje sportininkai vilkės aprangas, ant kurių bus leidžiami rėmėjų logotipai – to planetos pirmenybių istorijoje dar nėra buvę.

Toks sprendimas prieš kelerius metus jau išbandytas Europos čempionate. 2015-aisiais pasikeitus IAAF vadovybei ir įstaigos vairą iš senegaliečio L. Diacko perleidus britui Sebastianui Coe, apie tokį variantą imta kalbėti ir dėliojant pasaulio čempionato planus.

Tiesa, kaip ir daugelyje kitų sporto šakų turnyrų, reklamų skaičius bus ribojamas – šalių federacijoms ar patiems sportininkams bus leidžiama naudoti tik po vieną rėmėjo logotipą. Visgi net ir toks postūmis lengvosios atletikos atstovams atrodo reikšmingas. „Atėjo europietiška vadovybė, galbūt mąstanti šiuolaikiškiau, tad ir buvo priimtas toks sprendimas, – aiškino N. Medvedeva. – Kad sudomintum rėmėjus, turi jiems ką nors pasiūlyti: matomumą, girdimumą, žinomumą. Tai padės pritraukti rėmėjų į lengvąją atletiką.“

Planus jaukė traumos

Į Dohą rugsėjo pabaigoje patrauks ir kelios dešimtys Lietuvos sportininkų, iš kurių ryškiausia žvaigždė – 2017 m. Londone iškovotą pasaulio čempiono titulą ginsiantis Andrius Gudžius.

Pernai prie gausėjančios trofėjų kolekcijos ir Europos čempiono medalį pridėjęs disko metikas į Dohą vyks jau ne kaip „tamsusis arkliukas“, o kaip favoritas, tačiau siekti aukščiausių rezultatų jam bus nelengva.

Pirmoje sezono dalyje A. Gudžius patyrė kojos traumą ir iškentė operaciją. Nors į disko metimo sektorių sportininkas grįžo vos kiek daugiau nei po mėnesio ir vienu pirmųjų bandymų įvykdė Tokijo olimpinį normatyvą, sezono finišo tiesiąją ir pasaulio čempionatą jis pasitinka būdamas nežinomybėje.

Antroje vasaros pusėje kiek pasitaupęs ir nemažą dalį rungtynių praleidęs disko metikas rugsėjį dalyvaus Deimantinės lygos kovose, kuriose gali paaiškėti, ar A. Gudžius bus pasirengęs mesti iššūkį Danieliui Ståhliui, Fedrickui Dacresui ir kitoms disko metimo sektoriaus žvaigždėms. Visgi jo komanda 28-erių atletu tiki. „Andrius yra valingas vyras. Manau, kad jis išlaikys savo lygį – dėl čempiono vardo kovoti lengva nebus, bet jis nori jį apginti ir tikrai bandys tai padaryti“, – tikino LLAF generalinė sekretorė N. Medvedeva.

Ne per aukštai (Scanpix nuotr.)

Problemų dėl sunkių traumų šiemet turėjo ir daugiau žymiausių Lietuvos lengvaatlečių.

Viena jų – šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. Birželio pradžioje per Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybas Utenoje šuolininkė bandė įveikti Tokijo olimpinį normatyvą – 196 cm aukštį, tačiau paslydo ir patyrė traumą. Nors iš pradžių manyta, kad ji nelabai rimta, po tyrimų paaiškėjo, kad A. Palšytei be sporto gali tekti praleisti ne vieną mėnesį.

Tad ir Dohoje iš 2017 m. Europos uždarų patalpų čempionės tikimasi ne medalių, o bent jau pasirodymo šuolių sektoriuje. „Dabar kalbama tik apie tai, kad ji galėtų šokinėti Katare, – pripažino N. Medvedeva. – Norime, kad ji atsigautų ir galėtų varžytis visu pajėgumu. Apie medalius tikrai nesvajojame, o artimiausias jos tikslas yra olimpinis normatyvas ir bilietas į Tokiją.“

Dėl šiemet patirtų traumų pasaulio čempionato viltys beveik užgeso ir dar kelioms Lietuvos lengvaatletėms. Viena jų – 2018 m. įspūdingą formą demonstravusi ir Europos čempionato finale bėgusi Agnė Šerkšnienė, kuri vis dar bando atsigauti po balandžio viduryje patirtos kojos traumos. Nors laiko iki pasaulio pirmenybių dar liko, o jos rezultatai po truputį gerėja, bėgikė, anot sporto valdininkų, jau neturi didelių vilčių vykti į Dohą.

Lietuvos lengvosios atletikos komandoje, skrisiančioje į Dohą, veikiausiai nebus ir ėjikės Brigitos Virbalytės, kuri gydėsi kojos traumą ir treniruotis visa jėga pradėjo tik pačioje vasaros pabaigoje. Vietoj jos galėjo būti Ž. Vaiciukevičiūtės sesuo Monika, tačiau jai nepavyko įvykdyti pasaulio čempionato normatyvo.

Užslėptos žvaigždės

Nors didelei Lietuvos lengvaatlečių daliai planus sujaukė traumos, vilčių teikiančių geltonai ir žaliai pasipuošusių sportininkų Kataro sostinėje netrūks.

Lengvosios atletikos pirmenybes stebėsiantiems lietuviams derėtų atkreipti dėmesį į dvi rungtis – trišuolio ir ieties metimo. Pirmojoje į aukščiausias vietas taikysis vasaros pradžioje šalies rekordą pagerinusi Diana Zagainova ir įspūdingą stabilumą demonstruojanti bei jaunajai konkurentei ant kulnų minanti Dovilė Kilty, o ieties metimo sektoriuje sužibėti nusiteikę Liveta Jasiūnaitė ir Edis Matusevičius.

22-ejų D. Zagainova birželį varžybose Šveicarijoje nušuoliavo net 14,43 m, 11 cm pranoko olimpinį normatyvą ir pagerino vos prieš dvi savaites D. Kilty pasiektą Lietuvos rekordą. O ketveriais metais už D. Zagainovą vyresnė trišuolininkė, tik pernai grįžusi į aukščiausio lygio sportą po vaikelio gimimo, šią vasarą nudžiugino įspūdingu stabilumu – ji net triskart pagerino savo geriausią karjeros rezultatą, o iki olimpinio normatyvo mergautine Dzindzaletaitės pavarde labiau žinomai sportininkei trūksta vos keturių centimetrų.

L. Jasiūnaitė pernai Berlyne nustebino įrankį nusviedusi 61,61 m ir vienintelė, be A. Gudžiaus, iškovojo Europos čempionato medalį – jai ant kaklo sužibo bronza. Visgi dar įspūdingiau šiemet atrodo jos kolega vyrų ietininkų būryje – E. Matusevičius liepos pabaigoje Palangoje vykusiame Lietuvos čempionate ietį numetė 89,17 m ir net penkiais metrais pagerinęs šalies rekordą atkreipė į save pasaulio dėmesį – lietuvio rezultatas tuo metu buvo trečias geriausias šį sezoną.

Be šių sportininkų, Dohoje į aukščiausius rezultatus pretenduos ir šiemet Europos taurės varžybose triumfavusi ėjikė Ž. Vaiciukevičiūtė bei jos kolega tarp vyrų Marius Žiūkas.

Usainas Boltas (Scanpix nuotr.)

Naujo herojaus paieškos

Pasaulio čempionatas Dohoje bus pirmas nuo 2003-iųjų, kuriame nesivaržys legendinis sprinteris Usainas Boltas. Septyneriose planetos pirmenybėse dalyvavęs jamaikietis iš viso iškovojo net 11 aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį. Tapęs ne tik bėgimo, bet ir visos lengvosios atletikos reprezentaciniu veidu karjerą baigė būtent po pasaulio čempionato, prieš dvejus metus vykusio Londone.

Sprinteris išsiskyrė ne tik fenomenaliais rezultatais, bet ir šoumenišku įvaizdžiu, ne tik išpopuliarinusiu jį patį, bet ir pritraukusiu į stadionus tūkstančius sirgalių.

Atrodo, kad bent jau kol kas U. Bolto vieta liks tuščia, nors pretenduojančių į ją netrūksta. Vienas kandidatų – geresnius rezultatus už U. Boltą jauname amžiuje demonstruojantis amerikietis Noah Lylesas, perėmęs iš legendinio bėgiko polinkį į įmantrius pergalės šventimus ir pasiruošęs šturmuoti viršūnes Dohoje. Tiesa, lengvosios atletikos ekspertai skeptiški – net demonstruodami puikius rezultatus ir kopijuodami ekscentrišką U. Bolto elgesį šiandien sporto pasaulyje matomi atletai neturi potencialo įgyti tokią įtaką sporto pasauliui, kokią sugebėjo susikurti bėgikas iš Jamaikos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų