(Pixabay nuotr.)

Zuikiška riestanagystė: gerovės valstybės Lietuvoje silpnybės

Zuikiška riestanagystė: gerovės valstybės Lietuvoje silpnybės

Valstybė nori rūpintis visais, bet pinigų tam neužtenka. Jų būtų daugiau, bet dalis piliečių linkę gudrauti ir net sukčiauti, o kiti tiesiog laikomi išskirtiniais.

Vadovėlinę arba „minimalios“ gerovės valstybę mes jau turime – tokia išvada daroma Lietuvos socialinių tyrimų centro 2012 m. išleistoje knygoje „Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?“. Pagrindinė įvardijama jos silpnybė – sistema nėra adekvačiai dosni. Tik motinystės atostogų išmokos ir sąlygos gali lygiuotis į Vakarų šalis.

„Gerovės valstybė neteisingai įsivaizduojama kaip šalis ar kraštas, tačiau čia turima omenyje būtent institucija. Struktūriškai pas mus gerovės valstybė jau yra, tik viskas veikia prastai, nes neturime pakankamai išteklių. Kai išteklių sutelkiama mažai, atsiranda išvestinių problemų“, – pabrėžė ekonomistas Romas Lazutka.

Šiandien šalyje vidutinė alga atskaičius mokesčius yra 800 eurų, o vidutinė pensija – 363,6, bazinė pensija – 164,59 euro. Standartinė bedarbio pašalpa, uždirbant tuos pačius 800 eurų, pirmus tris mėnesius siektų apie 440 eurų, o įskaičiavus visą 9 mėnesių laikotarpį, vidurkis būtų 377 eurai. Eilėje prie socialinio būsto laukia daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Esamas platus socialinės sistemos išlaikymo aparatas brangiai kainuoja. Dar daugiau – jis turi nuolat balansuoti rinkos ekonomiką su socialine apsauga, ir tai pavyksta tikrai ne idealiai.

Šešėlinis milijardas

Kita didžiausia šios sistemos silpnybe galbūt reikėtų įvardyti mąstymą, kad valstybė turėtų gyventojams viską duoti ir visuomet jais pasirūpinti. Šis lūkestis dažnai atsispindi tiek rinkėjų, tiek politikų gretose.

Jeigu niekas neduoda gražiuoju, galima pasiimti patiems – tai Lietuvoje nebūtų naujiena. „Užsienyje gerovės valstybės organiškai plėtojosi per ilgą laiko tarpą ir keitėsi natūraliai, o pas mus ją bandoma implantuoti į posovietinį mentalitetą, kuris dar linkęs apgauti ar naudotis galia. Tačiau „zuikiaujantys“ žmogų labiausiai ir piktina. Pavyzdžiui, ir skurdas labiausiai piktina, kai jis yra nepelnytas, kai žmogus ne dėl savo veiksmų yra atsidūręs toje situacijoje“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos ekspertė Ieva Valeškaitė.

„Zuikiauja“ ne tik viešajame sektoriuje dirbantys asmenys. Organizacijos „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, šešėlinė ekonomika per metus iš Lietuvos biudžeto atima apie 1,07 mlrd. eurų nesumokėto PVM ir akcizų. Šiais metais konsultacijų bendrovės „Civitta“ pristatytame tyrime atskleista, kad Lietuvos pasienio savivaldybės šešėlinės ekonomikos vidutinis rodiklis siekia 24 proc. jos BVP, šiuo atžvilgiu blogiausioje Širvintų savivaldybėje – 39 proc. BVP.

Dalis tokių žmonių sugeba uždirbti tiek iš šešėlio, tiek gauti valstybės pašalpas, kaip rodo vienas iš smulkių, bet kurioziškų pavyzdžių. Socialinę paramą galinčius gauti asmenis nusprendus atleisti nuo paso keitimo mokesčio, 2012 m. Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai atkreipė dėmesį, kad kai kurie asmenys pasus pradėdavo keisti dažniau, nei baigiasi jų galiojimas. Priežastis – turimame asmens dokumente pritrūko vietos Baltarusijos ir Rusijos vizoms bei pasieniečių antspaudams. Socialinę pagalbą gaunantys žmonės pradėjo dažniau važinėti į šias šalis ir parsivežtas prekes vėliau realizuodavo juodojoje rinkoje.

Tai tik viena iš daugelio istorijų. Su problemomis metai iš metų susiduria ir socialinių bei savivaldybės būstų sektorius, kur dalis būstų pernuomojami už mažesnę kainą arba išvykus dirbti į užsienį jie pasiliekami tušti kaip planas B. Teismo sprendimas vis dar nepaskelbtas dviejų neregėmis apsimetusių Šiaulių politikių ir oftalmologės byloje, kai buvo nelegaliai per neįgalumo pašalpas pasisavinta tūkstančiai eurų. Tokie atvejai kompromituoja gerovės valstybę ir su tuo dar teks gyventi – Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 2017 m. ne mažiau nei 20 proc. gyventojų prisipažino neoficialiai atsiskaitę su gydytoju.

Socialinio teisingumo trūksta ir pačioje sistemos struktūroje. Jo nebuvimas yra dar viena didelė Lietuvos silpnybė, sakė vienas minėtos knygos autorių Mykolo Romerio universiteto profesorius Arvydas Guogis. „Tokie dalykai kaip papildomos pensijos įvairaus rango valstybės darbuotojams pažeidžia socialinio teisingumo principą. Tai tarsi rodo, kad vieni piliečiai yra svarbesni už kitus. Pavyzdžiui, teisėjai uždirba didelį atlyginimą ir „Sodros“ pensija susikaupia didelė, o jie dar gauna papildomą. Visos papildomos pensijos sudaro tik 2 proc. socialinės apsaugos finansų, ir tai nėra daug, bet tai labiausiai visuomenę veikia morališkai ir psichologiškai“, – teigė mokslininkas.

Mokesčių mokėtojus demotyvuoja ir vadinamasis gyvulių ūkis, kai individualia veikla ar patentais prisidengę dirbantys asmenys sumoka mažiau mokesčių nei tokia pat veikla užsiimantys pagal darbo sutartis. Tai ypač gaju statybų ir paslaugų sektoriuose. Kita tema – vilkikų vairuotojai, gana solidaus atlyginimo dalį gaunantys dienpinigiais ir menkai prisidedantys prie socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos. Dar yra ūkininkai, apipilti lengvatomis ir ES pinigais, kurių ne vienas – milijonierius.

Apie viską pagalvota

Kai kuriose valstybėse valdžia jau taikosi spręsti tokias problemas, kurios prieš kurį laiką buvo laikomos grynai asmeninėmis. Štai Jungtinėje Karalystėje valdžios dėmesį patraukė 9 mln. britų vienišumo problema – buvo atidėta lėšų šiai problemai spręsti ir netgi paskirta „vienišumo“ ministrė.

Visas mūsų problemas išspręsianti valstybė rinkėjams iki šiol yra itin patinkantis paveikslas.

Su panašiais sunkumais susiduria ir Lietuvos žmonės, ypač senjorai. Tačiau kas turėtų spręsti šią bėdą – valstybė ar bendruomenės? Visokeriopo aprūpinimo lūkesčiai gali sukelti papildomų problemų, teigė I. Valeškaitė. Jos manymu, jei į gerovės valstybę žiūrime kaip į pagalvę, tai neskatina savirūpos ir bendruomeniškumo, nes nunyksta natūralūs paramos teikimo mechanizmai. „Galbūt mes galvojame, kad kas nors pasirūpins mumis arba mūsų kaimynu, kuris galbūt savaitę iš lovos neišlipa. Sakome, kad yra socialiniai darbuotojai, bet jei jie ateina tik kartą per mėnesį, mes galvojame, kad tai ne mūsų reikalas – yra kažkokia gerovės valstybė, kuri juo pasirūpins. Mes nusimetame atsakomybę“, – pabrėžė ji.

Tačiau visas mūsų problemas išspręsianti valstybė rinkėjams iki šiol yra itin patinkantis paveikslas. Galbūt dėl to nesirenkama priimti tam tikrų nepopuliarių sprendimų, iš kurių galima paminėti ir PVM lengvatą šildymui. Ji buvo įvesta 2001 m. sausį ir turėjo galioti iki 2003 m. pabaigos, tačiau politikai vis rasdavo priežasčių ją pratęsti. Šiandien lengvata vis dar galioja ir valstybei kasmet kainuoja apie 22 mln. eurų. Be to, galima gauti ir kompensaciją. Piktnaudžiavimo čia galbūt mažiau – daugiausia kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės iš mažiausiai užimtų regionų.

Apie valdžios įsitraukimą į kasdienes problemas ir pašalpų dalybas reikėtų nuolat diskutuoti, mano R. Lazutka: „Nereikia kurti nieko papildomo – visos socialinės priemonės pas mus yra tarsi pagal vadovėlį. Tačiau kai kurie sprendimai gali būti ginčytini. Pavyzdžiui, daug kur paplitęs vienišų motinų rėmimas, bet yra ir šalių, kur tiesioginės paramos joms nėra. Jas pasiekti ir joms pagelbėti galima ir kitais būdais. Arba yra ankstyvos pareigūnų ar kariškių pensijos. Variantas pareigūną perkvalifikuoti ar integruoti į darbo rinką pas mus nesirenkamas.“

Viena pastarųjų į žiniasklaidos akiratį patekusių diskusijų dėl pašalpų buvo apie mirtį. Lietuvos piliečiui numirus, jo artimieji turi teisę į 300 eurų laidojimo pašalpą. Pernai valstybė išmokėjo apie 40 tūkst. tokių pašalpų, kurios sudarė kiek daugiau nei 12 mln. eurų. Kaip teigė Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkė Jolanta Sprainaitienė, kurią citavo tv3.lt portalas, Latvijoje žmogui laidoti gaunama 700 eurų, Estijoje – 900 eurų. Asociacija prašo Lietuvoje šią išmoką pakelti iki 1 tūkst. eurų. Tokiu atveju, jei norėtume pavyti Latviją, laidojimo pašalpos kasmet kainuotų 28 mln. eurų, o jei aplenkti abi Baltijos valstybes – 40 mln. eurų.

Komentarai

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų