Leono Garbačausko fotografija

Švelnus prisilietimas – lyg sukurtas gamtos

Švelnus prisilietimas – lyg sukurtas gamtos

Jei ne modernus namas, šis miške esantis sklypas atrodytų sukurtas gamtos. Sėkmingai konkurse „Tendencijos“ pasirodęs projektas sulaukė daug gražių žodžių. Italų kraštovaizdžio architektas Vittorio Peretto pagyrė jo integravimą į aplinką ir pastebėjo, kad šiais klimato kaitos laikais toks kūrybinis nuoseklumas yra didelė vertybė. Latvė Ilze Rukšane labiausiai įvertino pagarbą medžiams.

Projekto autorė kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė sako, kad kurdama šį sodą siekė „laukiniškumo“ ir paslapties, gelmės.

– Kokios sąlygos padėjo formuoti šį sklypą ir kokius tikslus jį kurdama turėjote?

– Pailgas maždaug 11 arų sklypas Vilniaus pakraštyje įsiterpęs tarp pušimis ir eglėmis apaugusių miškų. Per mišką vingiuojantis kelias atveda iki kelių namų saulės nušviestose properšose. Į sklypą patenkama iš medžiais apaugusios šiaurinės pusės, o nuo ten šis švelniai leidžiasi žemyn ir jį kerta maloniai čiurlenantis upelis. Pailgas saulėtas sklypas remiasi į miškingą kalvą.

Namo savininkai, vidutinio amžiaus pora, pakvietė mane sukurti kraštovaizdžio planą antrajam sklypui. Prieš keletą metų teko pertvarkyti sodą prie jų senojo namo. Ten, kaip jie juokavo, turėjo visą botanikos sodą. Ir iš tiesų ankstesniame sode augo daug seniai pasodintų įvairių rūšių spygliuočių. Siekdami didesnio vientisumo, aiškesnės struktūros, patogesnių erdvių juos tuomet bandėme grupuoti ir persodinti. Baigiantis projektui šeimininkų noras pirkti naują sklypą ir pradėti viską tarytum nuo švaraus popieriaus lapo, lengvai ir natūraliai įsilieti į aplinką tik sustiprėjo. Taigi po metų jau kartu važiavome žiūrėti naujojo sklypo, kuris visiems labai patiko dėl gamtovaizdžio, ramybės ir ypač per jį tekančio upelio.

Leono Garbačausko fotografija

Savininkai šįkart labai norėjo vienaaukščio, į gamtą įsiliejančio namo, ir architektai pasiūlė jį statyti dviejų dalių, abipus upelio, pagrindinį ir svečių namus sujungiant tilteliu. Be to, jie siekė išsaugoti visas, net arti augančias egles ar pušis.

Nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad aplink naująjį namą reikia sukurti tokią aplinką, kuri atrodytų natūraliai ir atkartotų jai draugišką architektūrą. Taigi pradėjus planuoti sklypą pagrindinė mintis buvo sukurti tokią erdvę, kuri taptų miško tąsa ir vizualiai jungtų namą, upelį ir visą gamtovaizdį.

Su klientais priėjome prie bendros nuomonės, kad šio projekto tikslas – ne tiek sodo „dizainas“, kiek švelnus, tarytum pastangų nereikalaujantis prisilietimas prie sklypo, kad namas įsilietų į reljefą ir atrodytų tarsi visada ten ir buvęs. Spontaniškumas, nenuspėjamumas, „laukiniškumas“, kaip ir gelmė bei paslaptis, buvo pagrindinės sąvokos-kryptys formuojant sklypą. Norėjosi, kad galutinis vaizdas atrodytų neperspaustas, nepavaldus laiko tėkmei ir tam tikra prasme atspindėtų japoniškąją wabi sabi filosofiją, kuri šiai vietai atrodė tokia tinkama.

– Kaip Jums pavyko sukurti tokį natūralumo įspūdį?

– „Švelnaus“ prisilietimo įspūdžiui sukurti reikėjo koreguoti reljefą, suplanuoti vientisas medines struktūras aplink namą ir sode, kad būtų patogiau naudotis upeliu ir sklypo erdvėmis, nevaržomai mėgautis buvimu gamtoje.

Priekiniame kieme, laikantis tvaraus dizaino idėjų, terasos lentų likučiais buvo iškloti paprasti miško takeliai. Siekiant išsaugoti vientisumą ir lengviau prisitaikyti prie nelygaus reljefo, nuspręsta visą namą apjuosti mediniais takais, taip pat įrengti medines terasas, laiptus ir tiltelius, jungiančius pagrindinį namą, svečių namą ir vidinį kiemą.

Laužyta pagrindinės terasos linija išryškina čia vingiuojančio upelio grožį. Jos laiptus iki tiltelio taip pat reikėjo padaryti tinkamus. Terasą dėl patogumo norėjosi išlaikyti namo grindų lygio, tačiau ji virš upelio buvo iškilusi daugiau nei metrą. Taigi laiptus reikėjo daryti patogius lipti, bet kad jie neatrodytų masyvūs ir nenustelbtų aplinkos, o atvirkščiai – susilietų su augalais abipus upelio ir būtų lyg namo ir reljefo jungtis. Taip atsirado zigzaginiai laiptai su kraštuose įterptais augalais.

Leono Garbačausko fotografija

Tarp svečių namo ir pagrindinio namo pastatytas prie upelio besileidžiantis tiltelis su suolu. Jie pagyvino šią pavėsingą ir nuo pagrindinio sodo atskirtą erdvę.

– Kokią funkciją atlieka upelis? Kiek prie jo „prisilietėte“?

– Upelį, kuris vykstant statyboms tepriminė griovį, nuspręsta palikti tokį, koks yra, tik keliose vietose praplėsta vaga. Ši buvo išpilta molio ir žvirgždo sluoksniu. Iš kelių akmenų sukūrėme nedidelį krioklį, kad labiau girdėtųsi vandens čiurlenimas. Vėliau visi upelio kraštai, žinoma, buvo apsodinti.

– Kokias zonas išskyrėte sklype?

– Erdvę už namo nutarta skirti daržui ir vaismedžiams. Augalų zonos buvo suplanuotos palei visas sklypo ribas taip, kad leistų jam betarpiškai įsilieti į kraštovaizdį. Augalai aplink namą, palei tiltelį taip pat vizualiai sušvelnina gana nemažą skirtumą tarp pastatų grindų ir reljefo. Siekdami išlaikyti natūralaus ir tvaraus grožio idėją, sodą apželdinome šiai vietovei būdingais įvairiais medžiais ir krūmais: pušimis, ievomis, šeivamedžiais, serbentais. Atkurti miškų paslapties ir gelmės pojūtį padėjo ir sodinimas sluoksniais: medžiais, krūmais, drėgmę mėgstančiais ilgaamžiais žolynais.

Leono Garbačausko fotografija

Po daugybės bandymų želdynų kontūrai įgijo iškyšulių formą, suteikiančią aplinkai gaivališkumo ir natūralumo. Nenaudojome jokių skiriamųjų juostų, kad atrodytų, jog augalai tarytum persirita į sklypą iš aplinkos ir išsilieja į veją.

– Kaip sodas keisis pagal metų laikus?

– Įvairiais metų laikais sodas pulsuos tuo pačiu ritmu kaip ir gamta – gaivią vasaros žalumą rudeniop keis pliki medelių ir krūmų karkasai, vėjyje siūbuojantys parudavę gėlių, viksvų žiedynai, nors išliks ir šiek tiek pušų, čiobrelių, viksvų žalumos. Žiemą, kai žemę nuklos lengvas sniego sluoksnis, išryškės terasų, vejos kontūrai, gaubiami rudeniškus vėjus atlaikiusių parudavusių žolynų „debesų“.

– Kiek ir kokios įtakos sodui turėjo namo projektas? Ar kurdami aplinką bendradarbiavote ir su jo architektais?

– Kurdami sodą bendradarbiavome su „ArchLAB“ architektais, „JP studija“, namo rangovais „Namas su stogu“. Tai neabejotinai prisidėjo prie to, kad viskas atrodytų natūraliai ir organiškai – toks ir buvo tikslas.

www.hansgrohe.lt                www.ruukki.lt                 www.baumit.lt                       www.jung.lt

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų