M. GARUCKO nuotr.

Mieste skamba lenkų kalba

Mieste skamba lenkų kalba

Sekmadienio rytą praeivių akį traukė nuo Kristaus Karaliaus katedros nusidriekusi spalvinga kaimynės Lenkijos tautiniais drabužiais pasidabinusių žmonių eisena.

Panevėžyje prasidėjo šeštasis Lenkų kultūros festivalis.

Gimęs iš draugystės

Šio renginio ištakos gana netikėtos. Pagrindinės renginio organizatorės – Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė prieš maždaug keturiolika metų susipažino su Kėdainių lenkų bendruomenės pirmininke. Užsimezgė nuoširdi draugystė: pradėta bendradarbiauti, dalyvauti renginiuose.

„Buvau pakviesta į Kėdainiuose vykstantį lenkų kultūros festivalį, – Sekundei.lt pasakojo D. Kriščiūnienė. – Kai mane pakvietė į sceną pasveikinti susirinkusių lenkų, pradėjo „provokuoti“ – o kodėl gi Panevėžyje neorganizuoti tokio renginio? Aš labai drąsiai daviau pažadą. Vėliau truputį išsigandau – organizuoti tokį festivalį reikia nemažai ir finansų. Bet randame geranoriškų rėmėjų ir šiemet vyksta jau šeštasis festivalis.“

Lenkų kultūros festivalis tradiciškai vyksta pirmąjį arba antrąjį birželio sekmadienį. O svečiai į jį iš užsienio sugužėjo dar penktadienį. Jie apsistojo Kėdainiuose, kur šeštadienį vyko panašus festivalis, o šiandien lankosi mūsų mieste.

„Visada atvyksta daug naujų kolektyvų ir labai noriai renkasi Panevėžį“, – sako, kad lenkai puikiai vertina Aukštaitijos sostinę, D. Kriščiūnienė.

Prieš kultūrinę programą visada išklausomos šv. Mišios. Organizatorė lig šiol mena pirmuosius festivalio metus, kai, giedant iš Lenkijos atvykusiems chorams, verkė kone pusė bažnyčios.

„Labai įspūdinga, sukelia jaudulį, pakylėjimą“, – pasakojo D, Kriščiūnienė.

Specialiai svečiams būna išverčiama ir pamokslo santrauka. Vėliau spalvinga, ryškiaspalviais lenkų tautiniais drabužiais pasidabinusių festivalio dalyvių eisena nusidriekia iki miesto centro. Pakeliui prisijungia ir visi norintieji išvysti kaimynų pasirodymus.

Margas būrys

Šiemet scenoje pasirodo 22 kolektyvai, iš jų dauguma – apie dvi dešimtis – iš Lenkijos.

D. Kriščiūnienė pamena, kad iniciatyvos pradžioje kartu su vietiniais dalyvaudavo tik apie 14–16 kolektyvų.

Šiemet svečių sulaukta iš labai įvairių Lenkijos miestų. Tai tautiniai ansambliai, viena liaudies dainininkė. Pasirodymus parengė ir chorai.

Dalyvių amžius – nuo jaunimo iki brandžių atlikėjų. Paprastai kartu atvyksta kurio nors miesto meras, kartais – dvasininkai.

D. Kriščiūnienė džiaugiasi, kad su lenkų kolektyvais bendradarbiaujama nuolat. Kai kurie jų Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje lankosi ir po kelis kartus per metus. Panevėžiečiai taip pat vyksta į svečią šalį. Su kėdainiškių lenkų bendruomene kuriami bendri projektai.

„Kaip ten bebūtų, su kaimynais reikia palaikyti draugiškus kultūrinius ir kitokius santykius.“

Panevėžietis festivalio žiūrovas

D. Kriščiūnienės vadovaujama įstaiga yra užmezgusi ryšius su viena panašia lenkų mokykla. Dažnai vykstama ir į Kėdainiuose vykstančius renginius, kur veikia aktyvi ir gana gausi lenkų bendruomenė.

Panevėžyje, festivalio organizatorės teigimu, lenkų bendruomenė nedidelė. Ji pati mokosi lenkiškai ir džiaugiasi, kad suprantanti, kas sakoma, skaitanti lenkiškai.

„Nieko bendro neturiu su lenkų krauju, bet senelis mokėjo kelias užsienio kalbas ir viena jų buvo lenkų. Ja kalbėti mokėjo labai gerai“, – šypsojosi D. Kriščiūnienė.

Sudomino panevėžiečius

Pasiklausyti kolektyvų iš Lenkijos susirinko nemažai panevėžiečių. Vieni jų atėjo specialiai – festivalyje lankosi ne pirmą kartą, kiti gi stabtelėjo keliaudami pro šalį.

„Specialiai apsilankome – labai gražu, labai kultūringa. Bažnyčioje labai gražiai giedojo. Suteikia gerų emocijų – kaip mums, močiutėms, širdį nuramino“, – džiaugėsi panevėžietė Vanda Rimkevičienė.

Jos manymu, mieste reikėtų ir daugiau panašių renginių.

„Man atrodo, Panevėžys labai apmirę, nieko nėra“, – svarstė ji.

Ponas Artūras sako ėjęs pro šalį ir sustojęs pasiklausyti. Vyras prisipažįsta girdėjęs, kad toks renginys bus, bet net nepagalvojęs, kad jau šį sekmadienį.

„Malonu. Kaip ten bebūtų, su kaimynais reikia palaikyti draugiškus kultūrinius ir kitokius santykius“, – pabrėžė pirmą kartą lenkų kultūros festivalyje apsilankęs panevėžietis.

Galerija

Komentarai

  • nei vienos lietuviskos veliavos

  • Hitlerowcy okupanie

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų