Viršvalandžius slepiantiems darbdaviams – žinia iš teismo

Viršvalandžius slepiantiems darbdaviams – žinia iš teismo

 

Dirbti daug toli gražu ne visada Lietuvoje reiškia atitinkamai ir uždirbti. Nors teisės aktai įpareigoja darbdavius fiksuoti darbuotojų išdirbtą laiką, o už nusuktus viršvalandžius gresia baudos, patys dirbantieji ir juos ginančios profesinės sąjungos teigia matančios kitokią realybę.

Jiems optimizmo, kad tokiam darbdavių savavaldžiavimui ateina galas, įkvėpė praėjusią savaitę Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pasiųsta žinia. Ji skelbia, jog visi ES darbdaviai privalo detaliai fiksuoti darbuotojų darbo laiką. ESTT išaiškino, kad ES valstybėse draudžiami teisės aktai, kuriuose nenumatyta darbdavių pareiga įdiegti sistemą, leidžiančią apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto kasdienio darbo laiko trukmę.

Sukilo ispanai

Viršvalandžių klausimą ES Teisingumo Teismas ėmėsi nagrinėti dėl Ispanijoje kilusio ginčo. Darbuotojų sąjunga pareiškė kolektyvinį ieškinį Madride veikiančiam bankui, siekdama, kad šis būtų įpareigotas įdiegti jo darbuotojų kasdienio darbo laiko apskaitos sistemą, kuri leistų patikrinti, ar darbdavys laikosi nustatytos darbo grafikų bei viršvalandžių apskaičiavimo tvarkos.

Teismas akcentavo, kad nesant darbuotojų darbo laiko apskaičiavimo sistemos, neįmanoma objektyviai ir patikimai nustatyti, kiek valandų išdirbo darbuotojas, jų išdėstymo per tam tikrą laiką ir viršvalandžių skaičiaus.

Įdomu, kad ESTT pažymėjo, jog Ispanijoje nėra fiksuojama net 53,7 proc. darbuotojų viršvalandžių.

Teismas pabrėžė, kad visos ES valstybės privalo įpareigoti darbdavius įdiegti objektyvią, patikimą ir prieinamą sistemą, leidžiančią apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto darbo laiko trukmę.

Tokį ES teismo verdiktą Lietuvoje darbdaviai ir darbuotojai vertina skirtingai.

Žiniaraščiuose ne visa tiesa

Vienoje maisto pramonės įmonėje Panevėžyje dirbantis Andrius ironizuoja darbdaviui kas mėnesį dovanojantis kelias savo darbo dienas. Jis dirba slankiuoju grafiku po 12 valandų per pamainą ir sako per mėnesį dirbantis apie 200 valandų. Visgi, anot Andriaus, tokia darbo trukmė jam neužtikrina didesnio uždarbio. Eiliniu darbininku įmonėje dirbantis panevėžietis tvirtina darbo užmokestį gaunantis geriausiu atveju už 180 dirbtų valandų.

„Įmonėje įdiegta darbuotojų judėjimo sistema, fiksuojanti atėjimo ir išėjimo iš darbo laiką. Atrodytų, nieko nėra paprasčiau – ir darbdaviui, ir darbuotojui akivaizdu, kiek išdirbta ir už kiek turi būti sumokėta. Bet realybė pas mus kitokia“, – pasakojo Andrius.

Jis tikina, jog eiliniai darbuotojai šių duomenų nė nemato, o įmonės tvarkomuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodomas mažesnis valandų skaičius, nei iš tiesų išdirba žmogus.

„Kartą visai atsitiktinai ant savo tiesioginio vadovo darbo stalo pamačiau iš tos sistemos paimtus duomenis. Pagal fiksuotus mano įėjimus ir išėjimus iš įmonės buvo matyti, kad išdirbau 200 valandų. Taip dirbu visada. O darbo laiko apskaitos žiniaraštyje vieną mėnesį užrašoma 160, kitą 180 valandų“, – pasakoja darbininkas.

Kad darbdavys vienpusiškai ir piktybiškai nefiksuotų visų viršvalandžių, M. Gudo teigimu, jam sunku įsivaizduoti.
M. Garucko nuotr.

Andrius pripažįsta: toks darbdavio požiūris jį skaudina ir menkina. Tačiau nors Lietuvos teisės aktai numato, kad darbdavys privalo į apskaitą įtraukti darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbo laiką šventinėmis dienomis ar kitu laiku, kai darbuotojas dirbti neturėtų, o darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą, Andrius tokia savo teise dar nė karto neišdrįso pasinaudoti.

„Mitas, kad Panevėžyje lengvai gali migruoti per įmones, ieškodamas, kur geriau. Šitą sau gali leisti aukštesnės kvalifikacijos specialistai, o tokiems juodadarbiams kaip aš darbo vietos nesimėto. Būčiau jaunesnis, emigruočiau, dabar džiaugiuosi bent tuos 600 eurų uždirbdamas“, – pasakojo penkiasdešimtmetį perkopęs panevėžietis.

Už paliepimą moka daugiau

Darbdavių taupumas silpnosios pusės – darbuotojo – atžvilgiu sunkiai suprantamas jau septynerius metus Norvegijoje statybų įmonėje dirbančiam panevėžiečiui 36-erių Sauliui.

Įprastinė jo darbo diena trunka 7,5 val. Maždaug trisdešimt darbuotojų turinti įmonė užsiima žiemos sodų statybomis beveik visoje Norvegijoje. Padirbėti viršvalandžius Sauliui nėra retenybė.

Jis žino, kad už papildomas darbo valandas visada gaus priedą – 50 arba 100 proc. valandinio įkainio.

„Paprastą darbo dieną už papildomas darbo valandas mokamas 50 proc. priedas, bet jei tenka padirbėti šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių dienomis, – 100 proc.“, – pasakojo Saulius.

Anot jo, viršvalandžių apmokėjimo tvarka labai lanksti ir panevėžiečiui susidarė įspūdis, kad iš tiesų palanki dirbančiajam.

„Maksimalus priedas mokamas, jei darbdavys liepia dirbti viršvalandžius, bet tokį nurodymą turi pranešti iš anksto, kad darbuotojas galėtų pakoreguoti savo planus. Jei tik paprašo padirbėti turint laiko – gausi 50 proc.“, – apmokėjimo subtilumus norvegų įmonėje vardijo Saulius.

Anot jo, paprašytas dirbti viršvalandžius darbuotojas turi teisę atsisakyti ir tai bus visiems suprantama – juk žmogus gali turėti kitų planų.

„Nors ir Norvegijoje ne aukso pilys, pasitaiko darbdavių piktnaudžiavimo atvejų ir apgavysčių, bet visgi darbuotojai jaučiasi tikrai socialiai saugūs. Netgi jei staiga žmogus nuspręstų nebedirbti, valstybė jam padėtų net iki poros metų mokėdama didžiąją dalį buvusio atlyginimo“, – teigė Saulius.

Ir vis dėlto panevėžietis žvalgosi namų pusėn. Jis žino, kad anksčiau ar vėliau vis tiek sugrįš gyventi ir dirbti į Lietuvą.

„Tik galvoju, kaip reikės adaptuotis Lietuvos darbo rinkoje“, – sako emigrantas.

Valandos „nusukamos“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) teigiamai vertina ES Teisingumo Teismo sprendimą, jog visos ES valstybės privalo įdiegti sistemas, leidžiančias apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto darbo laiko trukmę.

Nors teisės aktai jau dabar nustato, kad viršvalandžiai ar bet koks kitas papildomas darbo laikas privalo būti fiksuojamas, tačiau profesinių sąjungų atstovai pripažįsta, kad realybė kitokia. Pasak LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės, dabar matoma pažeidimų, kai žmogus dirba 10 ar net 12 val., bet darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodomos aštuonios darbo valandos.

„Lietuvoje dažnai susiduriame su tokiais atvejais, kai nemokama už viršvalandžius, darbdaviai sąmoningai slepia, kiek faktiškai dirbama valandų, o kilus ginčui, darbuotojui sunku įrodyti, kad jis dirbo daugiau, nei nurodyta darbdavio pateiktuose dokumentuose“, – patvirtina I. Ruginienė.

Apskaitą siūlo griežtinti

Anot I. Ruginienės, dabar matoma daug neapibrėžtumo dėl pasirengimo darbui ir darbo pabaigos laiko (pvz., nuo 8 val. žmogus turi jau pradėti darbą, o, pavyzdžiui, dirbant gamyboje ar aptarnavimo srityje pamainomis, tam reikia pasiruošti: persirengti, pasiruošti apsaugos priemones ir pan., taip pat ir baigiant darbą), dėl darbo apskaitos dirbant keliems darbdaviams, neapibrėžta ir pati darbo sąvoka – ar laikoma darbu, kai reikia atsiliepti į skambučius ir atsakyti į el. laiškus pasibaigus oficialiam darbo laikui ir pan. Nuotolinio darbo laiko apskaita taip pat yra problema.

Todėl darbuotojui, pasak profesinių sąjungų atstovės, kaip silpnesnei darbo santykių šaliai, yra daug geriau, kai darbo laiko apskaita kuo griežtesnė.

I. Ruginienės nuomone, situacija pagerėtų, jei darbuotojui būtų pateikiama jo praėjusio mėnesio darbo laiko apskaita ir jis už tai pasirašytų.

„Geriausia būtų, jog taip, kaip dabar algalapiuose matome, iš ko susideda mūsų darbo užmokestis, matytume ir kiekvieną dirbtą valandą bei kiek už tai mokama. Šis ES Teisingumo Teismo sprendimas mums, kaip darbuotojų atstovams, tikrai turės efektą. Tai bus svarus argumentas ginant darbuotojų teises, sustiprinantis mūsų poziciją“, – pabrėžė LPSK pirmininkė.

Tvarka sureguliuota

Aštuoniolika įmonių vienijančios Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Metalistas LT“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas mano, kad darbo laiko apskaita Lietuvoje yra pakankamai sureguliuota ir aprašyta.

„Teismo sprendimas priimtas ES mastu, nes galbūt kai kuriose atskirose šalyse tuo yra ir piktnaudžiaujama. Bet Lietuvoje diskutuojant socialinių partnerių grupėse nesu girdėjęs, kad kiltų klausimų dėl viršvalandžių fiksavimo“, – teigė Panevėžio krašto pramonininkų atstovas.

M. Gudas sutinka, kad, nepaisant Lietuvoje sukurtos teisinės bazės, gali pasitaikyti įvairių situacijų. Visgi, anot jo, nagrinėjant individualius atvejus gali atrodyti ir vienaip, ir kitaip.

„Jei žmogus pasilieka susitvarkyti darbo vietos ir užtrunka po darbo 15 minučių ilgiau, reikėtų jas fiksuoti kaip viršvalandžius ar ne? Fiksavimas yra tam tikra biurokratija, tai irgi nėra blogai, bet visgi turėtų būti taikomas pagal protingumo principą. Žinoma, jei kokia statybų kompanija vėluoja įgyvendinti didelį projektą ir jį užbaigusi įmonė gauna realią naudą, bet tam reikia padirbėti papildomai, turi būti fiksuojami viršvalandžiai – nauda pasidalijama su darbuotojais, kurie aukoja savo asmeninį laiką, per mėnesį 20–30 valandų dirbdami daugiau, kad būtų pasiekti įmonės tikslai. Tokiu atveju viršvalandžių nefiksavimas būtų nepateisinamas“, – sako M. Gudas.

Piktnaudžiavimo neįsivaizduoja

Atvejų, kai įmonės nefiksuoja viršvalandžių, asociacijos vadovas teigė nežinantis. „Gali būti abipusis susitarimas, kai darbdavys neleidžia dirbti papildomų valandų motyvuodamas, kad jam už tą laiką 50 proc. išaugs darbo užmokesčio kaštai, o žmogus sako norintis papildomai užsidirbti, vakare neturintis ką veikti ir sutinkantis viršvalandžius dirbti už įprastinį įkainį, tai yra be įstatyme numatyto priedo. Tokią situaciją įsivaizduoju ir manau, kad ji pakankamai praktiška. Greičiausiai tokių atvejų pasitaiko“, – mato galimybę verslo atstovas.

Kad darbdavys vienpusiškai nefiksuotų visų viršvalandžių, M. Gudo teigimu, jam sunku įsivaizduoti.

„Situacija darbo rinkoje ir taip įtempta ir jei įmonėje sistemingai šitaip gudraujama, darbuotojas gali skųstis. Todėl sakyčiau, kad piktybinis atvejis sunkiai įsivaizduojamas“, – tvirtino pramonininkų atstovas.

Komentarai

  • Kas juos nubaus už įstatymų laužymą. Juokinga

  • Kaip verslo atstovams nežinoma apie tai, kad dirba vienas valandas, o žiniaraščiuose užrašomi kiti skaičiai? Cha, cha…

    • Atsakyti
    • ka cia tas gudas pucia burbula kad su virsvalandziais viskas tvarkoj kaip seimininkai-verslininkai apgaudineja paprasta darbotuoja taip ir jau priimta uz norma

      • Atsakyti
  • profsajungos gina darbuotoja ? hm ar tikrai ?

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų